Intervista

Nishani tregon bisedėn me kryeministrni serb, Daēiē

Bota Sot | 21.07.2012 00:12
Nishani tregon bisedėn me kryeministrni serb, Daēiē

Presidenti i ri i vendit, Bujar Nishani nė njė intervistė pėr Janusz Bugajski ka shpjeguar telefonatėn qė ka bėrė me kryeministri serb Daēiē. Ai ka folur gjithashtu edhe pėr bashkėpunimin me opozitėn dhe rolin rajonal tė Shqipėrisė.

Mė lejoni t’ju pyes pėr opozitėn politike, sidomos pėr partinė Socialiste. Si do bashkėveproni me opozitėn politike? Fakti qė ata nuk ju votuan nė Parlament, por edhe nga ana tjetėr, ashtu si thatė, duhet tė ndėrtoni konsensus, besim dhe mirėkuptim dypalėsh, a do keni njė program qasjeje pėr opozitėn, njė program nė tė cilin tė bashkėpunoni mė mirė pėr t’i ulur palėt nė tryezė?
Nishani:
Ēėshtja formale e mosvotimit tė opozitės nė parlament natyrisht nuk pėrben asnjė lloj ngarkese as emocionale dhe as politike ndaj meje. E kam deklaruar edhe nė raste tė tjera me pėrfaqėsues tė medias se qėndrimi qė vendosi tė mbaj opozita nė rastin e zgjedhjes sė Presidentit tė Republikės ishte tėrėsisht sovran nė kuptimin politik tė fjalės pėrsa kohė opozita ka tė gjitha mundėsitė dhe variantet e saj pėr tė votuar, kundėr apo pėr tė mos marrė pjesė nė votim. Natyrisht kėto janė hapėsirat e lirisė dhe sistemit tė demokracisė qė ne promovojmė dhe qė kėrkojmė tė konsolidojmė ēdo ditė. Pas kėsaj vlerėsimi im si President i Republikės pėr opozitėn politike mbetet maksimal si njė nga aktorėt dhe institucionet shumė tė rėndėsishme tė shoqėrisė shqiptare, tė shtetit shqiptar. Opozita pėrfaqėson njė pjesė tė madhe tė qytetarėve shqiptarė sot, pėrfaqėson vullnetin, parimin, bindjet dhe besimin e tyre, ėshtė njė vlerė shume e rėndėsishme e demokracisė nė ēdo vend, dhe pėr mė tepėr nė kushtet e Shqipėrisė. Dhe unė edhe nė aspektin e Presidentit tė Republikės por edhe tė qytetarit tė kėtij vendi do tė dėshiroja ta shikoja tė suksesshme qeverinė nė plotėsimin e misionit tė saj por edhe shumė tė fortė dhe aktive opozitėn nė promovimin e vlerave dhe tė modeleve mė tė mira tė mundshme. Pra nė kėtė aspekt padiskutim bashkėpunimi me opozitėn nuk do tė jetė pjesė formale e funksionimit tė presidencės dhe presidentit nė aktivitetin e tij tė pėrditshėm por ėshtė i perceptuar tek unė dhe do tė ndėrtohet si njė proces real komunikimi nė radhė tė parė shkėmbimi idesh dhe pikėpamjesh pse jo dhe bashkėrendimi tė qėndrimeve qė kanė tė bėjnė me interesa tė rėndėsishme tė vendit dhe tė kombit.
Doja t’i kthehesha pas pak ēėshtjes sė rolit rajonal tė Shqipėrisė, tė marrėdhėnieve me fqinjėt. Tani doja tė qėndronim pak nė skenėn e brendshme, politike. Mesazhi i SHBA-sė dhe Bashkimit Europian, para dhe pas zgjedhjes suaj ėshtė pėrqendruar nė rėndėsinė e ruajtjes sė pavarėsisė sė institucioneve, sidomos tė Prokurorit tė Pėrgjithshėm, tė shefit tė Shėrbimit Sekret, dy emėrimet pėr tė cilėt jeni ju pėrgjegjės. A do i pėrmbaheni kėtij parimi kyē nė emėrimet qė do bėni?
Nishani:
Padiskutim qė pavarėsia e sistemit tė drejtėsisė apo tė institucioneve kushtetuese ėshtė fondamentale dhe nėse duhet qė ēdokush, ēdo institucion, ēdo ent publik tė kontribuoj nė konsolidimin e demokracisė sė pari duhet tė orientohet nga pavarėsia e kėtyre institucioneve tė rėndėsishme kushtetuese dhe tė garantimit tė shtetit ligjor tė funksionimit tė ligjit dhe tė sė drejtės para ligjit. Natyrisht ėshtė i rėndėsishėm funksionimi i institucioneve qė ju pėrmendėt. Unė besoj qė eksperiencat tona pozitive tė konsoliduara nė vitet e fundit kanė nevojė tė ēohen edhe mė para. E kam shprehur edhe mė parė edhe pse ende nuk jam njė president nė detyrė, dhe drejtuesit e institucioneve qė ju pėrmendėt janė nė funksion tė pėrmbushjes sė detyrave tė tyre por nė respekt edhe tė interesit tė pyetjes dėshiroj edhe njėherė tė konfirmoj faktin qė e shoh institucionin e prokurorisė si njė institucion qė ka nevojė pėr tė ngritur mė lart angazhimin nė luftėn ndaj kriminalitetit nė vend,veēanėrisht ndaj korrupsionit dhe krimit ekonomik. Unė besoj se kėtė mund ta bėjnė vetėm ata tė cilėt janė pjesė e sistemit. Ndaj ėshtė e rėndėsishme tė promovojmė, tė mbėshtesim tė inkurajojmė pikėrisht tė gjithė ata prokurorė qė me eksperiencėn e tyre me kurajėn e tyre, me integritetin e tyre kanė punuar dhe vijojnė tė punojnė brenda kėtij sistemi. Natyrisht qė edhe agjensia e inteligjencės ėshtė shumė e rėndėsishme, por bazuar edhe nė legjislacionin aktual, nuk ėshtė nė varėsinė e presidentit por ėshtė tėrėsisht nė kompetencat e kryeministrit. Emėrimi i gjyqtarėve veēanėrisht atyre nė gjykatėn e Lartė dhe atė kushtetuese ėshtė njė hap shumė i rėndėsishėm provė nė njėfarė mėnyrė pėr presidentin por edhe pėr institucione tė tjera siē janė parlamenti. Nė gjykimin tim angazhimi i Presidentit tė Republikės nė pėrzgjedhjen e kandidatėve qė do tė nominohen si anėtar tė gjykatės sė Lartė dhe Kushtetuese nė radhė tė parė duhet tė vijė pėrmes njė procesi transparent dhe publik duke u orientuar tek ato personalitete tė drejtėsisė shqiptare qė besoj nuk janė tė paktė qė kanė treguar gjatė gjithė karrierės sė tyre njė pėrkushtim ndaj profesionit, njė integritet moral tė sjelljes sė tyre si gjyqtarė. Nė sistemin e drejtėsisė qytetarėt shqiptarė pėrballen mė dy elementė thelbėsorė tė tė drejtave fondamentale tė tyre, me jetėn nė rastet penale dhe me pronėn nė rastet civile. Unė besoj se angazhimi por edhe veprimi i Presidentit tė Republikės nė bashkėrėndim dhe konsultim me grupet parlamentare nė pėrzgjedhjen e kėtyre figurave do tė rrisė kredibilitetin tė institucionet tė presidentit, tė parlamentit por mbi tė gjitha tė personave qė do tė zgjidhen nė detyrėn e gjyqtarit nė kėto dy gjykata tė cilat kanė njė rėndėsi themelore pėr faktin se ato orientojnė funksionimin nga pikėpamja profesionale tė tė gjitha rangjeve tė sistemit tė drejtėsisė. Ndaj unė e shoh si njė pėrgjegjėsi madhore tė ekzekutimit tė detyrave dhe tė tagrit kushtetues qė presidenti ka nė kėtė proces.
Si e shikoni zgjedhjen e presidentit Nikoliē nė Serbi? Disa e kanė kritikuar pėr qėndrimet e tij tė mėparshme nacionaliste. Edhe disa prej deklaratave qė ai ka bėrė qė kur ka marrė pushtetit, kanė pasur tendencėn tė largojnė disa boshnjakė, kroatė, madje edhe malazezė. Si i shikoni marrėdhėniet Serbi-Shqipėri mes Beogradit dhe Tiranės nė presidencėn e tij, por edhe nėn presidencėn tuaj? Njė tjetėr pyetje qė lidhet me kėtė ėshtė se kohėt e fundit ka patur disa artikuj nė shtypin shqiptar, si edhe atė serb, se z. Daēiē, kryeministri i zgjedhur i Serbisė, edhe pse s’e ka marrė detyrėn zyrtarisht, ju ka telefonuar. Ē’marrėdhėnie keni me tė? I telefonoi ai kryeministrit shqiptar, apo ju telefonoi juve pėr t’ju uruar pėr zgjedhjen president?
Nishani:
Nė radhė tė parė zgjedhja e presidentit Nikoliē ėshtė vullneti i qytetarėve tė Serbisė i shprehur pėrmes zgjedhjeve. Si do tė jetė presidenca apo sjellja kjo mbetet pėr tu parė, ka patur qėndrime tė mėparshme tė natyrės nacionaliste nga presidenti Nikoliē tė cilat unė shpresoj tė ndryshojnė kryekėput. Nacionalizmi ėshtė njė mbetje e tė kaluarės qė ka prodhuar veēanėrisht nė rajonin e Ballkanit qė kanė prodhuar problematika tė rėnda herė-herė dhe genocide, vrasje luftėra tė panevojshme. Serbia, Shqipėria, Kosova, Bosnje-Hercegovina, Maqedonia, Mali i Zi, tė gjitha vendet e tjera tė rajonit kanė nevojė tė promovojnė vlerat mė tė mira tė njerėzimit, vlerat mė tė mira humane. Shtetarėt e tė gjitha kėtyre vendeve kanė njė detyrė tė madhe pėrpara qytetarėve tė tyre, por dhe pėrpara zotit tė punojnė pėr interesin e qytetarėve tė tyre, tė kontribuojnė pėr interesin e shtetit tė tyre nė tė mirė tė zhvillimit tė lirisė e cila sjell zhvillimin ekonomik. Pra unė do tė dėshiroja qė dhe administrata e re e Serbisė tė orientohej nė kėtė dimension sepse do tė jetė nė radhė tė parė e mirė pėr vetė qytetarėt e Serbisė, pėr shtetin e Serbisė. Kosova e pavarur sot ėshtė njė realitet i rėndėsishme i rajonit tė Ballkanit, ashtu siē ėshtė njė realitet i rėndėsishėm Serbia, ashtu siē janė realitete tė rėndėsishme tė gjitha vendet e Ballkanit. Moskomunikimi, mosbashkėpunimi sjell barriera tė panevojshme. Kėshtu qė menēuria e lidershipit tė ēdo vendi ėshtė njohja me realitetin dhe qasja ndaj realitetit brenda standardeve qė sot kemi tė promovuara nė vende tė tilla me demokraci tė konsoliduar si SHBA-tė si Europa e bashkuar tė cilat i kanė promovuar kėto vlera prej dekadash e dekadash, dhe nė fund tė fundit falė kėtyre vlerave kanė arritur ku ato sot janė nė kėtė nivel zhvillimi nė konceptin e demokracisė, tė lirisė por dhe tė zhvillimit ekonomik. Nė aspektin e bashkėpunimit Shqipėria ka ndarė gjithmonė vullnetin pėr tė bashkėpunuar me tė gjitha vendet pa asnjė kompleks, edhe me Serbinė sepse ky komunikim i shėrben tė dyja vendeve. Po unė kam patur edhe njė telefonatė urimi nga ish-Ministri i Brendshėm Daēiē i cili tashmė ėshtė ngarkuar me detyrėn e kryeministrit. Ai ka kėrkuar tė mė uroj pėr zgjedhjen nė detyrėn e presidentit edhe pėr faktin qė kemi pasur takime si ish-ministra tė brendshėm nė disa raste nė Shqipėri por edhe nė vende tė tjera. E kam mirėpritur dhe e kam falenderuar pėr urimin, natyrisht qė ne ndajmė pikėpamje krejt tė ndryshme nė lidhje me Kosovėn, por ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė fakti se tė gjithė duhet ti adresohen realitetit, fshehja nga realiteti, ikja nga realiteti sjell pengesė pas pengesash, sjell vėshtirėsi artificiale qė ēdokush duhet ti evitoj sepse ato nuk sjellin asgjė tė mirė por pėrkundrazi tė ngėrthejnė nė njė rreth vicioz nga i cili do tė duhen mė pas pėrpjekje mė tė mėdha pėr tė dalė dhe pėr t’ju qasur pastaj njė realiteti i cili nuk ndryshon nga dėshira e individit. Realitetet janė nė terren, ato janė njė raport i shprehjes sė vullnetit tė popujve, tė dėshirės sė tyre, nė fund tė fundit tė njė shprehje e qytetėrimit dhe civilizimit. Jemi tė destinuar tė punojmė pėr qytetėrimin jemi tė destinuar tė punojmė pėr civilizimin. Rrugė dhe zgjedhje tjetėr nuk ka. Kėshtu qė promovimi i vlerave tė bashkėpunimit ėshtė pjesa mė e mirė e angazhimit dhe e kontributit qė ēdo njeri qė arrin njė pozicion tė caktuar pėrfaqėsimi, nė presidencė, nė qeveri, nė parlament, nė shoqėrinė civile dhe kudo tė jetė ėshtė me fat qė tė mbetet nė pjesėn e historisė si njė kontributor pozitiv i momentit qė atij i erdhi pėr tė dhėnė kėtė kontribut.
Keni plane tė takoheni me presidentin Nikoliē? Tė udhėtoni nė Beograd, apo ai ka planifikuar ndonjė vizitė nė Tiranė?
Nishani:
Komunikimi ėshtė pjesė normale, kjo do tė varet gjithmonė nga axhendat pėrkatėse tė presidentėve, do tė varet natyrisht dhe nga vullnetet e pėrbashkėta qė besoj nuk kanė pėrse tė mungojnė nė konceptin e komunikimit. Por gjithēka vjen nė momente tė caktuara dhe nė ambiente tė caktuara, por kurrė Shqipėria nuk ka qenė pėr tė bllokuar komunikimin, asnjėherė institucionet e saj nuk janė shprehur pėr ta bllokuar, pėrkundrazi e kanė konsideruar komunikimin si njė vlerė tė rėndėsishme tė zhvillimit dhe bashkėpunimit.

Marrė me shkurtime nga “Bugajski Hour”

Komentet

Komente (0) | Kthehu