Shqipėria

Nishani nė KiE: Shqipėria, kandidat potencial pėr anėtarėsim nė BE

Bota Sot | 04.10.2012 17:20
Nishani nė KiE: Shqipėria, kandidat potencial pėr anėtarėsim nė BE

Presidenti shqiptar fjalim nė Asamblenė Parlamentare tė Kėshillin e Evropės

Presidenti i Republikės Bujar Nishani nė fjalimin e tij nė sesion e Asamblesė Parlamentare tė KiE-sė, e vurin theksin tek vlerat universale, tė drejtat e njeriut, demokracia dhe shteti i sė drejtės. Duke pėrfaqėsuar Presidencėn e parė shqiptare tė Komitetit tė Ministrave tė Kėshillit tė Evropės, Nishani u shpreh se Shqipėria ėshtė kandidat potencial pėr anėtarėsim nė BE.
“Nė kėtė kontekst, Kėshilli i Evropės luan njė rol tė rėndėsishėm si vektor i politikės evropiane nė mbrojtjen dhe promovimin e tė drejtave tė njeriut, nė forcimin e demokracisė dhe tė shtetit ligjor. Suksesi i Shqipėrisė ėshtė i lidhur ngushtė padyshim, edhe me bashkėpunimin e frytshėm me Kėshillin e Evropės”- tha ai

“Nė fazėn fillestare tė periudhės tranzitore, Shqipėria, e dalė nga diktatura mė e fortė nė kontinent dhe izolimi i plotė, kishte nevojė tė ngutshme pėr institucione tė vėrteta demokratike dhe pėr njė kuadėr ligjor evropian, ku do tė mbėshteste themelet e shtetit tė ri tė sė drejtės dhe ekonomisė sė lirė tė tregut. Pėr kėtė arsye, nė fillim tė viteve ’90-tė u vendosėn kontaktet e para me institucionet politike evropiane si: Kėshilli i Evropės, Bashkimi Evropian, Organizata pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė (OSBE), si edhe njė sėrė institucionesh financiare: Fondi Monetar Ndėrkombėtar (FMN), Banka Botėrore dhe Banka Evropiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim (BERZH). Nė kėtė kuadėr, komunikimi me Kėshillin e Evropės dhe institucionet e tij ishte mė intensivi dhe mė i nevojshmi pėr demokracinė e brishtė shqiptare, qė hidhte hapat e para tė saj. Nuk e kemi konsideruar anėtarėsimin e Shqipėrisė nė Kėshillin e Evropės si njė objektiv nė vetvete, por si njė instrument tė domosdoshėm pėr tė konsoliduar institucionet demokratike tė shtetit tė sė drejtės nė shėrbim tė qytetarėve dhe aspiratės sonė evropiane”.

Nė vitin 1995, Shqipėria u bė anėtare e Kėshillit tė Evropės me tė drejta tė plota. Ishte ky njė moment inkurajues pėr demokracinė e re shqiptare dhe njė hap shumė i rėndėsishėm nė konsolidimin e marrėdhėnieve ndėrmjet Shqipėrisė dhe Kėshillit tė Evropės.

Periudha gjashtėmujore 23 maj – 9 nėntor 2012 shėnon njė kulm tjetėr nė historinė njėzetvjeēare tė bashkėpunimit tonė. Shqipėria pėr herė tė parė, kryeson Komitetin e Ministrave tė Kėshillit tė Evropės. Gjatė kėtyre dy dekadave, Shqipėria dhe shoqėria shqiptare pėsuan transformimin mė tė thellė, mė tė gjerė dhe mė intensiv nė historinė mijėravjeēare tė kombit tė vjetėr shqiptar. Vendi i rekordeve nė shkeljen e lirive tė njeriut ėshtė sot nė timonin e Komitetit tė Ministrave tė Kėshillit tė Evropės, kėtij tempulli evropian tė tė drejtave tė njeriut.
“Shqipėria, e njohur pėr armiqėsinė e saj fanatike ndaj Perėndimit, ėshtė sot anėtare e Aleancės sė Atlantikut tė Veriut dhe, aktualisht, ndihmon me trupa pėr paqen nė Afganistan e gjetkė. Ajo, nga konsumatore e dikurshme ėshtė shndėrruar kėshtu nė kontributore pėr sigurinė e kėtyre vendeve, tė rajonit e vendeve demokratike. Dikur, njė vend tėrėsisht i izoluar, tashmė pret me besim marrjen e statusit tė vendit kandidat nė Bashkimin Evropian, bazuar nė meritė, ndėrsa qytetarėt shqiptarė, lėvizin tė lirė, pa viza nė Evropė.
Dikur, nga njė vend me njė ekonomi thellėsisht autokratike ėshtė shndėrruar sot nė njė ekonomi tėrėsisht dinamike tė tregut tė lirė. Sot, vendi im pėrballon suksesshėm ndikimin e krizės globale ekonomike dhe financiare, duke shfaqur njė rritje pozitive ekonomike dhe financiare, rrjedhojė e politikave tė matura makro-ekonomike, reformave tė mirėstrukturuara, liberalizimit tė tregtisė, klimės sė sipėrmarrjes dhe njė sėrė reformash tė tjera tė guximshme tė ndėrmarra nė kėtė sektor”
Mė tej ai shtoi se ajo qė pritet nga autoritetet shqiptare ėshtė rritja e nivelit tė standardeve, dhe jemi tėrėsisht tė angazhuar pėr pėrmirėsimin e vazhdueshėm tė tyre, pėr t’u integruar denjėsisht nė familjen evropiane.

“Kėto hapa tė konkretizuara po realizojnė njė ėndėrr tė pėrjetshme evropiane tė shqiptarėve, njė aspiratė qė vuri nė lėvizje masat e studentėve dhe qytetarėve, tė cilėt mbushėn rrugėt dhe sheshet me thirrjet “E duam Shqipėrinė si gjithė Evropa!” Kjo moto frymėzoi shqiptarėt nė betejėn e tyre finale kundėr diktaturės sė fundit nė Evropė”- tha ai, i cilin shtoi se sot Shqipėria po feston 100-vjetorin e pavarėsisė sė saj si njė komb i lirė, qė ka ditur tė shfrytėzojė vlerat e lirisė me arritje konkrete dhe Presidenca e Komitetit tė Ministrave ėshtė qershia nė tortėn e 100-vjetorit tė pavarėsisė sė vendit.

Ndėrsa pėrsa i takon Kosovės, presidenti kėrkoi ndihmėn e KiE pėr asistencė nė konsolidimin e demokracisė dhe institucioneve tė shtetit tė mė ri nė Ballkan.
“Kosova duhet tė jetė njė zonė e sigurtė pėr tė gjithė qytetarėt e saj, ku standardet e Kėshillit tė Evropės tė forcohen nė mėnyrė tė vazhdueshme, ku instrumentet kryesorė evropianė tė aplikohen plotėsisht, sė bashku me mekanizmat e tyre tė kontrollit”- u shpreh Nishani ndėrsa theksoi se pozicioni i Shqipėrisė ėshtė fare i qartė.
“Republika e Kosovės ėshtė tashmė njė realitet dhe njė faktor stabiliteti nė rajon, i cili ka hedhur poshtė ēdo skepticizėm. Ēėshtja e statusit dhe integritetit territorial janė kapituj tė mbyllur. Ne jemi pėr njė anėtarėsim tė Kosovės nė Kėshillin e Evropės, sepse vetėm nė njė rast tė tillė qytetarėt kosovarė do pėrfitonin maksimalisht nga standardet e Kėshillit tė Evropės dhe do tė kishin akses nė Gjykatėn Evropiane tė tė Drejtave tė Njeriut”.

Komentet

Komente | Kthehu
comments powered by Disqus