Opinione

Evropa Perėndimore dhe liritė fetare

Bota Sot | 30.12.2012 12:03 • "National Interest"
Evropa Perėndimore dhe liritė fetare

Kur shumica e njerėzve paramendojnė Evropėn Perėndimore, ata shohin njė demokraci tė themeluar mirė, ku liritė themelore mbrohen fuqishėm. Pėr pjesėn mė tė madhe, ky portret ėshtė i saktė. Megjithatė, kur ėshtė fjala pėr lirinė fetare, viti dhe dekada e kaluar janė pėrshkuar me tendenca, qė sfidojnė kėtė imazh, thuhet nė njė artikull tė "National Interest".
Derisa vitit 2012 i afrohet fundi, njė numėr i vendeve vazhdojnė tė kufizojnė praktikėn dhe shprehjen fetare, qė nga veshja fetare e deri te ritualet themelore jetėsore, siē ėshtė synetia."Kufizimet e tilla, jo vetėm qė kompromentojnė tė drejtat e mbrojtura ndėrkombėtarisht, por ato nxisin njė mjedis, nė tė cilin njerėzit fetarė dhe anėtarėt e pakicave fetare, ndjehen si tė huaj nė shtėpitė e tyre. Kėto shkelje janė ēuditėrisht tė pėrhapura", thuhet nė artikull.
Pėr shembull, Franca dhe Belgjika ndalojnw studentėt nė shkollat shtetėrore dhe punėtorėt e qeverisė qė tė veshin "simbole tė dukshme fetare", ndalojnė shaminė islame, ēallmėn, kryqet e mėdha tė krishtera, dhe kapelwn hebraike.
Franca dhe Belgjika tash ndalojnė mbulesėn e tėrėsishme nė publik, ndėrsa Zvicra, Holanda dhe shtete tjera evropiane kanė diskutuar pėr ndalime tė ngjashme. Kufizimet mbi veshjet islamike, ekzistojnė nė disa shtete zvicerane dhe gjermane pėr mėsuesit, shkruan NI.
Suedia, Zvicra, Norvegjia, dhe Islanda ka kohė qė e kanė ndaluar therjen e kurbanit, siē njihet te hebrenjtė si kosher, dhe tė myslimanėt hallall. Pas protestave nė Gjermani kėtė vit kundėr njė vendimi tė gjykatės mė tė ulėt pėr tė kriminalizuar synetinė, Parlamenti gjerman po shqyrton njė ligj qė e lejon kėtė praktikė. Pėrpjekjet kundėr synetisė, vazhdojnė nė pjesėt e tjera tė Evropės.
Partia e Qendrės e Norvegjisė, njė parti e vogėl nė parlament, ka kėrkuar qė synetia tė kriminalizohet, derisa Ombudspersoni pėr fėmijė, ka sugjeruar se myslimanėt dhe hebrenjtė tė zėvendėsojnė synetinė me njė "njė ritual simbolik, jo-kirurgjikal."
Nė Gjermani dhe Suedi, autoritetet qeveritare iu kanė thėnė prindėrve tė krishterė dhe hebraikė, se nuk mund t'i mėsojnė nė shtėpi fėmijėt pėr arsye fetare, thuhet nė artikull.
Zyrtarėt qeveritarė nė Mbretėrinė e Bashkuar kanė shtyrė mbylljen e agjencive katolike tė adoptimit, pėr shkak se ndiqnin kritere fetare nė vendosjen e fėmijėve nė familjet birėsuse.
Ēfarė po e shkakton kėtė rritje tė kufizimeve?
Tė paktėn dy faktorė janė nė lojė - njėri historik dhe tjetri demografik.
Faktori i parė, fatkeqėsisht ėshtė historia e Evropės Perėndimore dhe e shtetit tė madh fetar. Rritja e shteteve laike bėri shumė pak pėr tė ndryshuar idenė e monokulturės fetare - thjesht vetėm u pėrfshi edhe sekularizmi si njė nga monokulturat.
Faktori i dytė ėshtė diversiteti fetar nė rritje i rajonit, duke pėrfshirė njė popullsi nė rritje tė myslimanėve. Veshjet dalluese tė myslimanėve konservatorė, kanė ushqyer frikėn nga "tjetri", si dhe dyfishimin e kundėrshtimit ekzistues ndaj shprehjes publike fetare.
Ndėrsa, qeveritė pėrmendin nevojėn pėr sigurinė kombėtare, kufizimet nė lirinw e shprehjes fetare, rrezikojnė tė sjellin njė rezultat tė kundėrt, thekson artikulli.
Ato nxisin njė hendek ndėrmjet qeverive dhe qytetarėve myslimanė, duke shuar shpresat pėr bashkėpunimin aq tė nevojshėm pėr tė parandaluar radikalizimin dhe promovon asimilimin e vlerave demokratike dhe tė identitetit nė komunitetet myslimane.
Pėrpjekjet pėr t'i mbrojtur vlerat e pėrcaktuara, ligjet qeveritare dhe politikat duke ndaluar shprehjet fetare dhe praktikat specifike, shkelin tė drejtat e njeriut.
Veprimet e tilla sfidojnė standardet e njohura ndėrkombėtare tė lirisė fetare tė pėrcaktuara nė traktatet e Kombeve tė Bashkuara dhe tė mbrojtura edhe nga dokumentet evropiane pėr tė drejtat e njeriut nga Bashkimi Evropian, Kėshilli i Evropės dhe procesi i Helsinkit.
Kėto standarde garantojnė tė drejtėn jo vetėm tė besimit, por edhe tė manifestimit tė tij, individualisht ose nė bashkėsi me tė tjerėt, nė publik ose nė jetėn private, nėpėrmjet kultit, riteve, praktikave dhe mėsimdhėnies.
Kufizimet nė rritje nė praktikėn fetare dhe tė shprehjes nė Evropėn Perėndimore lindin nga inkurajimi i njė klime tė mostolerancės ndaj grupeve fetare.
Myslimanėt, nė disa raste, dukshėm janė nė shėnjestėr. Kjo atmosferė gjithnjė e mė armiqėsore shkakton diskriminim privat, dhe ndonjėherė edhe dhunė, kundėr anėtarėve tė kėtyre grupeve, thuhet nė artikull.
Nėse llamba e lirisė duhet tė mbahet e ndezur, evropianėt perėndimorė duhet tė pranojnė se epoka e konformitetit pėr monokulturė zyrtare -laike ose fetare-ėshtė para fundit.
Nė vitin e ardhshėm, kėto shtete duhet tė pėrqafojnė diversitetin e tyre fetar dhe ta akordojnė lirinė fetare pėr tė gjithė, shkruan "National Interest".

Komentet

Komente | Kthehu
comments powered by Disqus