Lajme

Bujqėsia kėrkon nga bankat kredi mė tė volitshme

Bota Sot | 19.10.2012 21:13
Bujqėsia kėrkon nga bankat kredi mė tė volitshme

Mungesa e mjeteve monetare dhe kushtet e vėshtira tė kreditimit llogariten tė jenė ndėr problemet kryesore me tė cilat ballafaqohen agrobizneset nė vendin tonė. Pėr zhvillimin e tyre kėrkohet qė edhe sektori bankar t’ju kushtojė vėmendje tė veēantė. Kėto vlerėsime dolėn sot nga njė tryezė e rrumbullakėt me temėn “Financimi i agrobizneseve nė Kosovė”, organizuar nga instituti “Riinvest”, ku u tha se 81 pėr qind e ndėrmarrjeve qė kanė shfrytėzuar agrokredi janė ballafaquar me kushte tė vėshtira tė kreditimit. Duke parė potencialin e madh tė rritjes sė sektorit tė bujqėsisė, u kėrkua nga institucionet financiare njė angazhim i shtuar pėr nxitjen e zhvillimit tė agrobizneseve.Ministri i Bujqėsisė, Blerand Stavileci tha se qasja e deritashme e bankave ndaj sektorit tė bujqėsisė duhet tė ndryshojė dhe se nė funksion tė tyre tashmė kanė vėnė edhe fondin garantues pėr kredi bujqėsore, pėrmes tė cilit lehtėsohet qasja e fermerėve nė kredi bujqėsore dhe krijohen mundėsitė qė bujqėsia tė mos trajtohet mė si sektor me rrezikshmėri tė lartė. Po ashtu, sipas Stavilecit, pėrmes kėtij fondi janė krijuar mundėsitė qė agrobizneseve t’ju ofrohen kredi bujqėsore me kushte shumė mė tė mira kredituese.

“Pėr t’i tejkaluar problemet me tė cilat ballafaqohet ky sektor, ne kemi filluar me realizimin e shumė projekteve dhe njėra ndėr to ėshtė edhe fondi garantues pėr kredi bujqėsore, i cili ofron njė zgjidhje momentale rreth kreditimit nė sektorin e bujqėsisė. Por, pasi tė pėrfundojė regjistrimi bujqėsor, kur Ministria e Bujqėsisė tė ketė njė pasqyrė reale tė gjendjes nė terren dhe kur fermerėt tė regjistrohen, ata dhe agrobizneset do tė pėrkrahen nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė edhe tek kamatat e kredive bujqėsore. Gjithashtu, nė vitin e ardhshėm do tė fillojmė tė punojmė edhe nė projektin pėr sigurimin nga dėmet e kulturave bujqėsore, qė do tė jetė njė mbėshtetje e madhe pėr fermerėt kosovarė dhe do t’ju ofrojė siguri mė tė madhe edhe institucioneve bankare”, tha Stavileci.

Ai shtoi se ky sektor kontribuon edhe nė uljen e papunėsisė dhe me mbėshtetjen qė ėshtė dhėnė nga Ministria e Bujqėsisė, vetėm gjatė viteve tė fundit janė krijuar 2 175 vende tė reja tė punės.

Lumir Abdixhiku (Riinvest) tha se pėrveē problemit tė financimit, njė tjetėr pengesė pėr zhvillimin e sektorit tė bujqėsisė ėshtė edhe mungesa e mbėshtetjes nė periudhėn e parė tė aktivitet biznesor.

“Agrobizneset nė Kosovė financohen vetėm 4 pėr qind prej institucioneve financiare, pra nuk shihen si biznese me kapacitet gjenerues. Sipas studimit tė kryer, del se niveli i normave tė interesit te bankat komerciale nė Kosovė ėshtė i lartė dhe kjo pėrbėn njė rrezik dhe barrė pėr sukses, fitim dhe likuiditet tė bizneseve”, tha Abdixhiku.

Ndėrkaq, kryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės, Safet Gėrxhaliu tha se Kosova mbetet vendi i vetėm nė Evropė ku bankat forcohen nė kurriz tė sektorit privat. “Sektori privat nuk zhvillohet dhe nuk avancohet pa mbėshtetjen e sektorit bankar”, tha Gėrxhaliu.

Sipas studimit tė kryer nga instituti “Riinvest”, sfida pėr zhvillimin e kėtij sektori janė llojet e kufizuara tė kulturave bujqėsore, zinxhiri i vlerės i paorganizuar, shfrytėzimi joadekuat i inputeve, mospėrmbushja e nevojave nga sektori financiar, deficiti i lartė tregtar, etj. Ndėrsa, si sfida pėr sektorin bankar, nė tė cilat duhet tė punohet mė shumė nė tė ardhmen, janė vlerėsuar mungesa e kredive afatgjate, mungesa e ‘grace’ periudhave tė veēanta, normat e larta tė interesit, mungesa e mjeteve moderne tė vlerėsimit tė riskut, mungesa e produkteve alternative financiare, mungesa e diferencimit tė produkteve financiare dhe vonesat nė konfiskimin e kolateralit.

Komentet

Komente | Kthehu
comments powered by Disqus