Kosova

Kosova me pasuri natyrore tė pashfrytėzuara

Bota Sot | 26.10.2012 18:20
Kosova me pasuri natyrore të pashfrytëzuara

Kosova ka potenciale tė mjaftueshme, nė bazė tė tė cilave mund tė sigurojė zhvillimin e pėrgjithshėm ekonomik, por kėto resurse kanė mbetur tė pashfrytėzuara pėr shkak tė mungesės sė aftėsive tė autoriteteve vendore pėr t’i promovuar para investitorėve ndėrkombėtarė, konsiderojnė ekspertė pėr ēėshtje ekonomike.

Eksperti i ekonomisė, Haki Shatri, thotė se janė tė evidentuara resurset natyrore qė disponon Kosova dhe nė bazė tė tė cilave mund tė sigurohet zhvillimi i ardhshėm ekonomik i vendit, raporton Radio Evropa e Lirė.

Shatri pėrmend disa nga resurset, qė, sipas tij, janė atraktive pėr investitorėt potencialė.

“Tė ditura janė potencialet energjetike, pra thėngjilli, pasuritė minerale, pastaj ėshtė kompleksi ‘Trepēa’, qė pėrfshin njė rajon deri nė 60 kilometra tė gjatė, nga veriu i Kosovė deri te skaji i Kamenicės, turizmi, qė garanton njė segment tė zhvillimit tė suksesshėm. Pastaj, bujqėsia me degėt e saj, sepse toka e Kosovės mundėson njė punėsim tė madh tė njerėzve tė Kosovės, shėrbimet, por edhe faktori njeri”, pėrmend Shatri.

Ish-udhėheqėsi i Agjencisė pėr Promovimin e Investimeve, Mustafė Hasani, thekson se njė ndėr potencialet kryesore ėshtė popullata e re, madje me nivel tė lartė tė arsimimit e tė papunėsuar.

Ndėrkaq, sa i pėrket resurseve tjera, ai pėrmend resurset minerale, industrinė metalike, atė tė tekstilit, si dhe sektorin bujqėsor.

“Ne jemi nė njė vend ku konkurrenca ėshtė shumė e fortė, dhe tė gjithė fqinjėt tanė po kujdesen qė tė bėjnė njė klimė investimeve qė ėshtė mė atraktive pėr investitorėt e huaj. Por, secili vend i ka ca prej potencialeve autoktone”.

“Kosova, pėr momentin, ka njė popullsi tė re. Ėshtė problem diku nė vendet e zhvilluara tė hapet njė fabrikė dhe ku mund tė punėsohen 500 punėtorė - dhe tė gjithė janė tė moshės 20 - 25 vjeē e shumica me fakultet. Do tė thotė, ėshtė njė ndėr potencialet kryesore qė Kosova e ka, e qė nuk e ka shfrytėzuar deri mė tani”, thekson Hasani.

Por, Haki Shatri konsideron se, sidomos pas vitit 2008, kur edhe u shpall pavarėsia, autoritetet kompetente nuk kanė marrė masa tė nevojshme pėr krijimin e kushteve pėr tėrheqjen e investitorėve tė huaj.

Ai thotė se me gjithė hapėsirat e mjaftueshme pėr investime, barrierat e shumta nė kėtė sektor, i kanė bėrė investitorėt tė hezitojnė tė investojnė nė vend.

“Na duhet kapital plotėsues. Ai kapital plotėsues vjen nga investitorėt e jashtėm, investitorėt e jashtėm do tė vijnė kėtu nėse u krijojmė kushte. Kushtet pėr investitorėt e jashtėm janė shumė tė thjeshta dhe tė qarta. Nė radhė tė parė siguria pėr investitorėt, sigurimi i infrastrukturės ekonomike, energjisė cilėsore pa ndėrprerje, eliminimi i korrupsionit, eliminimi i krimit tė organizuar, ekonomisė sė hirtė dhe krijimi i kushteve pėr njė konkurrencė tė plotė tė lirė tė tregut”, konsideron Shatri.

Me njė angazhim mė tė madh tė autoriteteve kompetente, ekspertėt thonė se do tė ketė investime tė huaja dhe nė kėtė mėnyrė, siē shprehen ata, do tė sigurohet prosperitet mė i mirė ekonomik.

Komentet

Komente | Kthehu
comments powered by Disqus