Intervista

Shala: Tė jemi kategorikė nė largimin e Serbisė nga veriu

Bota Sot | 04.09.2012 15:55
Shala: Të jemi kategorikë në largimin e Serbisë nga veriu

“Bisedimet eventuale me Serbinė, nuk do tė sjellin mė shumė se sa qė ėshtė e paraparė mė Kushtetutėn dhe me dokumentin e Presidentit Ahtisari”, thotė nė njė intervistė pėr Radion Evropa e Lirė, Blerim Shala, nėnkryetar i parė i Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Zoti Shala, ėshtė paralajmėruar njė dialog politik ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė. A mendoni se Kosova ėshtė e gatshme tė hyjė nė ketė dialog?

BLERIM SHALA
Mund tė them qė Kosova dhe Serbia duhet pėrfundimisht t’i normalizojnė marrėdhėniet. Ky normalizim, pėr bindjen tonė, nėnkupton njohjen reciproke midis shteteve tė Kosovės dhe Serbisė dhe anėtarėsimin e Kosovės nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara.

Nė pyetjen tuaj, mund tė them se nė bazė tė tė gjitha informacioneve qė i kemi, jemi larg tė organizuarit si politikė kosovare; akoma nuk e kemi instaluar as debatin e mirėfilltė se pėr ēfarė arsye ne duhet tė bisedojmė me Beogradin, gjithnjė po them nė bazė tė konceptit tė normalizimit tė marrėdhėnieve nė mes tė dy shteteve, e tė mos flas edhe pėr mekanizmat e tjerė pėrcjellės.

Njė gjė ėshtė fare e qarė pėr tė gjithė ne qė jemi nė politikė, por edhe pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės, se kushdo qoftė qė do tė bisedojė me Beogradin, e ka detyrim e obligim ta respektojė Kushtetutėn, ta respektojė konceptin tė prezantuar nga Presidenti Ahtisari.

Prandaj, bisedimet eventuale nuk do tė sjellin mė shumė se sa qė ėshtė e paraparė me Kushtetutėn dhe me dokumentin e presidentit Ahtisari. Kėtė e kemi detyrim si politikanė tė Kosovės, ketė e kemi obligim edhe si qytetarė tė Kosovės.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Ėshtė kėrkuar njė konsensus i brendshėm politik mes partive politike para se tė nisė ky dialog. A konsideroni se mund tė arrihet ai?

BLERIM SHALA
Aktualisht nuk mund tė them a mund tė arrihet sepse, ka dilema tė shumta, por gjithsesi mund tė them nė mėnyrė tė prerė, se domosdoshmėrish duhet tė arrihet. Pėr arsye se siē e dini edhe ju, edhe nė procesin e Rambujesė dhe nė atė tė Vjenės, sė pari kur Kosova ėshtė liruar, sė dyti kur ėshtė bėrė shtet i pavarur, pajtimi – konsensusi kombėtar ka qenė parakusht qė ne tė bisedojmė me Beogradin.

Prandaj nuk e vė fare nė dilemė se ēka duhet tė bėjmė nėse dėshirojmė me tė vėrtetė ta mbrojmė rendin kushtetues tė Kosovės, t’i mbrojmė tė arriturat e Ahtisarit dhe tė sigurojmė tėrėsinė e territorit tė Kosovės dhe gjithsesi edhe funksionalitetin e shtetin e Kosovės nė gjithė territorin e Kosovės.

Ne kemi thėnė si Aleancė edhe para bisedimeve tė Brukselit, se njė pajtim i tillė ėshtė i domosdoshėm, e lėre mė pėr temat qė janė gjithsesi tė ndjeshme. Pra, qėndrimi kategorik i Aleancės ėshtė se nuk mund tė ketė bisedime tė tilla, pa arritur njė pajtim tė brendshėm.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Gjatė kėtyre bisedimeve, thuhet se do tė bisedohet edhe pėr veriun. Ēka mund tė bisedohet saktėsisht, kur ka njė plan qė njihet si Plani Ahtisaari?

BLERIM SHALA
Tema e veriut nė kėtė kontekst pėr tė cilin ju po flisni, ka tė bėjė me praninė e shtetit tė Serbisė nė veriun e Kosovės. Nėse deri nė vitin e kaluar ka pasė dilema edhe tė faktorit ndėrkombėtar, se ēfarė nė tė vėrtetė ėshtė duke ndodhur nė veri, mendoj se zhvillimet qė u bėnė nė Kosovė pas 25 korrikut qartėsuan krejtėsisht qė Serbia kontrollon veriun, e jo strukturat paralele, jo kryetarė tė komunave atje.

Tė gjitha ata, faktikisht janė tė pėrkrahur nė mėnyrė tė plotė nga shteti apo Qeveria e Serbisė.

Prandaj, bisedimet pėr normalizimin e raporteve midis shtetit tė Kosovės dhe Serbisė normalisht mund tė nėnkuptojė edhe krijimin e rrethanave kur shteti i Serbisė do tė largohet nga veriu, sepse nuk ka ēfarė tė kėrkojė brenda territorit tė njė shteti fqinj, struktura e shtetit tė Serbisė. Nga ana tjetėr, ne na duhet edhe njė konsensus midis faktorit kosovar dhe atij ndėrkombėtar, pėr trajtimin e kėtyre temave tė ndjeshme.

Megjithatė, pas ngjarjeve tė vitit tė kaluar, siē e dini, ekziston njė qėndrim goxha kategorik nė Uashington, Bruksel, Berlin, qė Serbia duhet tė largohet nga veriu. Madje ky do tė jetė njeri prej kushteve kyēe qė Serbia ta marrė datėn pėr fillimin e bisedimeve pėr t’u anėtarėsuar nė Bashkimin Evropian.

Pra, do tė ekzistojė njė presion i jashtėzakonshėm mbi Serbinė, dhe ne s’kemi ēfarė tė hamendemi qė tė jemi kategorikė kur tė nisin kėto bisedime, qė kusht pėr gjithēka, pėr normalizimin e marrėdhėnieve Kosovė - Serbi, ėshtė qė Serbia tė largohet nga veriu dhe qė edhe atje tė aplikohet propozimi i presidenti Ahtisari apo Kushtetuta e Republikės sė Kosovės.

Po nuk ėshtė vetėm kjo temė qė ka tė bėjė me normalizimin e raporteve Kosovė edhe Serbi, kjo ėshtė tema kryesore pėr bindjen tonė, po ka edhe njė mori temash tjera, midis tjerash, edhe puna e tė zhdukurve. Duke pėrfunduar edhe me atė temėn gjithsesi shumė tė rėndėsishme tė demarkacionit apo shėnimit tė kufirit Kosovė - Serbi. Siē e dini, edhe ky ėshtė njėri prej problemeve qė na ka pėrcjellė veēmas prej viti 2008 e kėndej.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Njė nga ēėshtjet qė ėshtė duke u pėrfolur shumė kėto ditė ėshtė edhe ajo e pėrfshirjes sė AAK-sė nė koalicionin qeverisės. A ka diēka konkrete nė kėtė drejtim?

BLERIM SHALA
Jo, nuk ka asgjė konkrete. Tema e dialogut Prishtinė - Beograd dhe normalizimit tė raporteve Kosovė - Serbi, pėr bindjen tonė ėshtė temė shtetėrore, nuk e kushtėzojmė askė pėr t’u preokupuar pėr kėtė temė, nuk ėshtė temė e cila duhet t’i paraprijė ēfarėdo marrėveshjeje eventuale pėr njė qeveri tė re. Ne si Aleancė e kemi thėnė fare tė qartė qė nuk e marrim pėrgjegjėsinė.

Ne mendojmė qė koha nuk po punon pėr Kosovėn, qė janė grumbulluar njė mori problemesh, dhe nėse krijohen rrethanat, dhe ne shpresojmė qė kjo do tė ndodhė brenda pak javėsh, kur Ramush Haradinaj do tė shpallet sėrish i pafajshėm dhe do tė kthehet nė Prishtinė dhe do tė udhėheqė Aleancėn.

Nė ato rrethana ne mendojmė qė objektivisht kemi njė politikan tė kalibrit tė parė, tė njė aftėsie tė jashtėzakonshme, ēfarė ėshtė Ramush Haradinaj, dhe ne mendojmė qė si Aleancė nuk kemi tė drejtė t’u ikim pėrgjegjesive qė kanė tė bėjnė me interesin shtetėror. E interes shtetėror ėshtė qė tė ketė qeveri shumė tė mirė, e cila do t’ia japė tė mbarėn vendit.

RADIO EVROPA E LIRĖ
Me ēfarė kushte AAK-ja do tė pranonte tė jetė pjesė e koalicionit me PDK-nė?

BLERIM SHALA
Nuk bėjmė listė tė kushteve, por listė tė problemeve, detyrave, obligimeve e pėrgjegjėsive qė na takojnė si Aleancė. Mendoj qė nė kėtė aspekt, pėrvoja e vitit 2005 na jep tė drejtė, por edhe potenciali i Ramush Haradinajt na jep tė drejtė, tė themi publikisht qė bindja jonė ėshtė qė Ramush Haradinaj mund tė jetė njė kryeministėr shumė i mirė, i shkėlqyeshėm i Qeverisė sė Kosovės, dhe do tė ishte nė gjendje ta organizojė Qeverinė e Kosovės, pėr t’u pėrballur me sfidat e shumta qė e presin vendin.
RADIO EVROPA E LIRĖ
Dhe pėr fund, si e shikoni Kosovėn pas fundit tė mbikėqyrjes sė pavarėsisė?

BLERIM SHALA
Ėshtė njė kaptinė qė duhet tė kalohet. Mendoj qė ėshtė njė proces qė ėshtė dashur tė ndodhė, kemi bėrė mirė qė kemi hy nė tė, por i kemi edhe disa tema tė cilat do tė mbesin valide edhe pas 10 shtatorit, qė kanė tė bėjnė me raportin midis Kosovės dhe faktorit ndėrkombėtar. Segmentin e sigurisė sė pėrgjithshme, siē e dini, e mban KFOR-i. Mirė ėshtė qė e mban KFOR-i. Jemi tė gatshėm tė vazhdojmė njė partneritet me KFOR-in, sepse ka njė rol tė dorės sė parė. Segmentin e sigurisė sė veēantė nė lėminė e sundimit tė ligjit e mban EULEX-i.

Ju e dini qė do tė ketė njė votim nė Kuvendin e Kosovės pėr ta ratifikuar marrėveshjen Prishtinė - Bruksel. Segmentin e stabilitetit financiar e mban euroja si valutė, dhe mirė qė e kemi euron, dhe normalisht i kemi raportet me FMN-nė dhe Bankėn Botėrore. Po shihet pra qė raportet Kosovė - Perėndim do tė vazhdojnė tė jenė tepėr tė rėndėsishme pėr stabilitetin e shtetit tė Kosovės. Prania e KFOR-it nė Kosovė, tash e tutje, pos tjerash, do tė duhej tė shfrytėzohej qė FSK-ja tė transferohet nė ushtri tė Kosovės, dhe qė Kosova, sa mė parė qė ėshtė e mundur, tė hyjė nė Paktin NATO.

Prania e EULEX-it nė Kosovė, nė segmentin e sundimit tė ligjit, pėr bindjen tonė, do tė duhej tė shfrytėzohet qė Kosova tė kualifikohet me cilėsinė e vet, qė sa mė parė qė ėshtė e mundur tė hyjė nė Bashkimin Evropian. Ndėrsa prania e euros do tė duhej tė shfrytėzohet prej nesh qė tė ketė njė stabilitet afatgjatė mikrofinanciar. Pra, kemi tė bėjmė me njė partneritet i cili duhet tė ruhet, por gjithsesi, kjo datė, kjo ngjarje, ka relevancė, sepse tregon qė ne i kemi pėrmbushur detyrimet qė kanė dalė nga Pako e Ahtisaarit.

Komentet

Komente (1) | Kthehu

Ju, lumte vetem vazhdoni

Isaki @ 07/09/2012 08:46